- skalatyti
- skalãtyti, -ija, -ijo
1. intr. Kos159, NdŽ, Šts skalyti, loti: Šuo par naktį skalãtijo, užuosdamas vilką J. Girdis, vidunaktį šuniukai skalãtija, skalãtija Klt. ║ tr. pulti lojant: Šunys ėmė jį skalatyti Kos124.
2. tr. Dkk, Ob, Sdk, Užv prk. niekus kalbėti, plepėti: Skalãtija ir skalãtija vis tus pačius niekus Up. Žinot nieko nežino, ė skalãtija, kas papuola Dgl. | refl.: Einam gryčion – tegul skalãtijas bobos Antz.
3. intr., tr. Vkš prk. apkalbėti, liežuvauti: Nei mato, nei nieko, o eidamos i skalãtija Ms. Ir eina skalãtydama par kaimą Žr. Niekas nekenčia to žmogaus, katras kitus skalãtija Slk. Skalatyk čia yt kalė Skd.
4. intr. prk. garsiai priekaištauti, bartis: Kai tėvas skalãtija, ana paleidžia radiją ir negirdi Lel.
◊ liežuviù (liežùvį) skalãtyti apkalbėti, liežuvauti: Neskalãtyk liežuviù po miestą, man pasakyk Vel. Ko čia skalãtiji tą liežùvį be reikalo Šts.\ skalatyti; apskalatyti; paskalatyti; praskalatyti
Dictionary of the Lithuanian Language.